poniškauti

poniškáuti, -áuja, -ãvo intr., põniškauti, -auja, -avo būti ponu, dėtis ponu: Bepigu anam põniškauti, kad nėko netrūksta Akm. Anie poniškáu[ja], kaip iš ponų ka būtų kilę Vkš. Poniškãvo, kol jaunas, dabar ubagais eina Nt. | Ką aš čia tiek daug poniškáusiu (poniškai valgysiu) – su rankom (be šakutės) galiu valgyti Gs. | refl.: Poniškáujas kolūkio vigadieriai (brigadininkai) (sov.) Šts.